Taip pat, papildomai gali kreiptis į studijų fondus, ir, jei pasiseks, gali gauti papildomą finansavimą, pvz., kad atlikti tyrimus Lietuvoje arba užsienyje. Doktorantai dalyvauja ir mokymo procese, t.y. turi pravesti tam tikrą skaičių praktinių ar teorinių užsiėmimų studentams, gali dalyvauti projektinėje veikloje, gali būti įdarbinti katedroje, t.y. turėti dalį etato. Taip su stipendija, papildomom stiperndijojm, atlyginimu už dalį etato, projektais, aišku gali susidaryti nemenka suma, bet čia idealiu atveju. Apgynus disertacinį darbą suteikiamas atitinkamos krypties daktaro laipsnis. Apgynus disertacinį darbą, nebūtinai liksite dirbti dėstytoju, kaip ir kitur, turi būti etatas, katedroje, darbą galite gauti arba ne ir pan. Neretai apsigynę doktorantai darbo katedroje negauna ir ieško darbo kitur, t.y. apginta disertacija dar nėra garantas, kad dirbsite dėstytoju.
Moklsinius straipsnius reikia rašyti ne tik mokantis doktorantūroje. Dirbant dėstytoju, jeigu nori užimti tam tikras pareigas, taip pat turi rašyti straipsnius, skaityti pranešimus konferencijojse ir t.t. Dėstytojo darbas nėra tik užsiėmimų studentams vedimas. Kad dirbti dėstytoju (asistentu, lektoriumi, docentu, profesoriumi) turi rašyti straipsnius, kelti kvalifikaciją,dalyvauti konferencijose ir kitoje veikolje, ruošti metodines priemones studijų procesui, t.y. atitinkamus leidinius studijoms, nes dėstytojai kas 5 metus turi praeiti atestaciją, per tą laikotarpį turi parašyti ir atpausdinti tam tikrą straipsnių, metodinių priemonių skaičių ir tt.., nes kitaip, jei netenkins atestacinių reiklalavimų, toliau negalės užimti tų pareigų ir į jų vietą galės būti priimtas kitas žmogus.
O perspektyvos – kaip ir bet kuriame kitame darbe, priklauso, ar tai tau patinka, ar gali suderinti visą tą veiklą, ar spėji ir t.t. Straipsnius gali rašyti su bendraautoriais, nebūtinai viena. Nes vienam žmogui tai viskam tikrai pritrūktų laiko, paskaitoms juk taip pat reikia ruoštis. Jeigu gerai sekasi, turi tam tikrą mokslinių publikacijų skaičių, ir kt., sėkmingai praeini konkursus ir atestacijas, gali kilti karjeros laiptais, užimti aukštesnes pareigas bei siekti kitų mokslinių laipsnių. gali išvykti į podokroantūrinės studijas pvz. į užsienio universitetus, jeigu gerai sekasi gali pasvykti vėiau ir įsidarbinti užsienyje. Bet net ir apgynus disertacinį darbą gali būt bedarbiu. Kaip ir kitur. Viskas analogiška, tik veiklos pobūdis kiek kitoks. Juk mokytojai, dirbantys mokykloje, taip pat ruošia atitinkamus darbus, kad gautų aukštesnę kategoriją, o tuo pačiu ir atlyginimą.
