Ačiū visoms už patarimus – tikrai turiu apie daug ką pamąstyti… Į kraštutinumus jau nebepulsiu, atvėsau truputį. Nors, tikrai tiek susirinkt visus daiktus, tiek sukraut jo mantą minčių buvo.
Kas mane dabar labiausiai neramina, kad realiai tai taip, turiu santykius, kokių nenorėjau – tai yra pilnus idiotiškų rietenų dėl tokių pačių priežasčių. Kas blogiausia, tai mano šeimoje tėvai pykdavosi laaaabai retai, realiai gal tik kelis kartus atsimenu, kad jei būtų susikivirčiję, o mūsų santykiai darosi panašūs į jo tėvų vedybinį gyvenimą. Tiesa mano taikiai gyvenę tėvai išsiskyrė, o jo tėvai taip besipykdami ir besierzindami jau sidabrines vestuves atšventė laimingi. Žinoma vaikams vaikystė buvo sutraumuota, pats tą pripažįsta, sako, kad darys viską, kad jo vaikai tokių dalykų nematytų. Bet man po šiandien darosi baisu, kad ir mes tokie patys tėvai būtume. Ką gi, kai apsiraminsim lauks ilgas pokalbis.
Gal tikrai, kaip kažkas rašė, jis turi kažkokių dvejonių, svarstymų mano atžvilgiu
