Pritariu. Čia impulsyvumas, kartais galbūt net tam tikra “afekto būsena”, kai labai susinervini, nors ir dėl smulkmenos, kada nebeatsakai už savo žodžius, veiksmus. Kadangi mūsų santykiuose irgi tokių dalykų būna, tai man atrodo, kad svarbiausia iš to padaryti išvadas, nusiraminus apkalbėti, ką abu padarėt ne taip ir pan. Skirtis ir daryti tragediją iš to tikrai nereikia, tiesiog jeigu esi impulsyvus žmogus, tai ir su kitu partneriu panašios situacijos gali pasikartot. Mes irgi dėl visiškų smulkmenų esam apsitrankę, vienas kito rūbus į koridorių išmetę (tipo dink iš namų) ir t.t. ir pan. Aišku pyktis trunka kokią dieną, po to abu atsiprašom, abu pasakom kurioj vietoj jaučiamės kalti, o kurioje – teisūs. Aišku, man tokiais atvejais irgi labai norisi susirinkti daiktus ir tipo jį pagąsdint, kad išeinu, kad jis gailėtųsi ir t.t. Bet jeigu po tokių pykčių dar ir iš namų pradėtume bėgiot, tai matyt būtų dar blogiau, kai logiškai pagalvoji…Linkiu tik stiprybės ir kiek įmanoma daugiau racionalumo – žiūrėti ne per emocijas, pasikalbėti, padaryti išvadas ir jokiu būdu nesiskirti
