(anonimas) (archyvas)
aš taip irgi dariau, pusantrų metų dirbau paprastam darbe, su tėvu nebendravau, net ragelio nekeldavau. Bet tada pati klaikiai jaučiuosi ir nenoriu vengti jo visą laiką. Svajoju įsisukti taip, kad gyvenčiau nieko nepritrūkdama ir jis negalėtų prikaišiot, kad nesąmones veikdama ir uždirbu tik kruopom.
Tėvui irgi baisi gėda, kad dukra be mokslų. Pats į aukštąjį įstojo trisdešimties, bet jam mat galima, nes jis vyras. Nebūtų mano tėvas, būčiau jau pamiršus jį apskritai.
