(anonimas) (archyvas)
Bet aš toks žmogus kuris labai išgyvena viską, norėčiau atsiriboti ir pažiūrėt, ar rūpi bent kiek ar ne, nes tikrai pasikalbam mes, aš visados išklausau ją, padedu jeigu galiu, tačiau ta blogoji dalis taip liūdina, kai pasiūlai kažką padaryti, sako jog užsiėmusi negali, o visgi nulekia kažkur su kitais. Seniau viskas kiek geriau buvo, o dabar nežinau kodėl, bet nuolat turiu galvoje mintį, kad ji nori už mane geresne pasirodyti visiems. Kartą išgėrusi atsiprašinėjo, prašė, kad negalvočiau jog taip yra ir pan. bet paskui lyg niekur nieko.
Aš tiesiog bijau likti viena.
