(nežinomas) (archyvas)
Na as iki siol likau nesupratus, nes ta diena kai issiskyrem , jis turejo noru mane matyt, but su manim, tureti bendra ateiti, bet prieme visiskai priesinga sprendima. Taigi, iki siol neturiu atsakymu, irgi – daug noreciau paklausti, bet nezinau, ar isdrisciau
Banalu ar ne, bet laikas tikrai gydo. Pirmos dienos pacios sunkiausios,nieko nesinori tik verkt ir buti salia jo. Bet ismokstama gyventi ir atskirai. Svarbiausia suprast, kad zmogaus nesulaikysi, jei jis nori iseit. O toliau – gyvenimas parodys
As irgi tikiu, kad jis susipras, gal per ta Kaledini laikotarpi, ir tikrai noriu, kad vel noretu buti su manim. Tik pati dar saves paklausiu, ar galeciau ji priimt
