Ojej, autore. Man 17, mūsų amžiaus skirtumas tikrai mažutis, bet vaje kaip stebiuosi tavo žodžiais. Mano vaikinas vyresnis penkeriais metais, tačiau ohoho, man pačiai tai buvo kiek keistoka. O jis tikrai protingas (savo bendraamžių ir vyresnių tarpe, o ne mano bendraamžių, žinoma). Tačiau bendri pomėgiai, panašus supratimas mus “sulipdė”. Kadangi esame mylintys vienas kitą, esame visiškai atviri. Jis man nebijo pasakyti, kad būna situacijų, kai jaučiasi mano septyniolikmetės kaprizai ar neapmąstyti veiksmai. Ar tau ką nors panašaus sako (ar bent leidžia suprasti, kad jis supranta, jog esi dar paauglė)? O gal vaizduoja, tave matąs kaip subrendusią moterį? Antru atvėju ateitis nenusimato graži (žinoma yra išimčių): jis prisivilios tave (oh, perskaičius komentarus jau aišku, kad ‘prisiviliojo’, paišdykaus su tavimi, o pabodus paliks tave nieko konkretaus nepasakęs, galiausiai palikęs tave pliuškentis savo pačios ašarų klane. Visgi jis suaugęs vyras, jam jau apie šeimos židinį, karjerą reikia mąstyti. Jam ilgainiui pabos kalbėti iš tuščio į kiaurą susitikus su tavimi. Kiekvieną žmogų domina tas, kuris pasako kažką naujo, gali ko nors iš jo pasisemti, išmokti..
O apie kraustymąsį pas jį.. Ei, nejuokauk. Ar tai būtina? Gal jis į tai nė nežiūri rimtai. Tikėtina, kad jūs kalbėjot, kaip bus faaaina kartu gyvent, bet iš tikrųjų vos tai pasakęs pamiršo ir tiek. Šeimos nenusipirksi, o meilė gali ateiti ir išeiti.. O išėjusi iš namų neturėsi kur grįžti. Nerodyk savo ragiukų, nerodyk savo stereotipiško paauglės mąstymo mamai, negadink nei jos, nei savo nervų. Viskas išsispręs ir be to.
Taip kad tikrai apmąstyk, ar jūsų draugystė tęsis amžinybę metų, kadangi aš nepritariu paaugliukės ir suaugusio vyro draugystei.
