(nežinomas) (archyvas)
As tai galiu pasakyt taip – dirbau Cili picos virtuvej Vilniaus Akropolyje. Jei pas padavejas ateidavo draugai, seimos nariai, gimines ar siaip kokie artimi zmones, kavos i saskaita visai neskaiciuodavo. Jei budavo pusryciu metas, imusdavo mazesne porcija, o darydavo didesne. O jei jau kepdavo picas, tai imusdavo i kvita 20cm dydzio pica, o kepdavo visalaik didesne. O kai ateidavo patikrinimas, sakydavo, kad jie ne prie ko, kad virtuve klaida padare…
