Mokykloj dar mokykloj….tevai bent islaiko….
Man tai net nebejuokinga,o cia rimta problema,ir pradedu saves gailetis man nuo pirmo kurso visiska nesamone, laikas visiskai tusciai slenka,ir man sirdi skauda,kad taip bega jaunystes laikas,kai gali tobulei ir udyti save. Pilna skolu turiu is pirmo kurso,ir reik atsiskaityt,beliko 3sav,ahaaaa tikrai juda kasnors,kurgi nee….. Simtai dalyku kur domina,ir savanoriavimas,ir sokiai,ir anglu kalba vis zadu mokintis (sakiau ir 1am kurse,kad galeciau praktika i uzsieni isvaziuot,SEKMES) ir dirbti begalo noriu nes energijos pilnaaaaa,bet visko bijau,vis atidedu kitai dienai, vis mastau,kad viskas bus gerai,nors zinau,kad nebus,jei nepradesiu NUO SIANDIENOS!!! Daznai guliu,ziuriu i taska arba verkiu,kad nezinau nuo ko pradeti,ir kad mano gyvenimas galetu buti tukstanti kartu geresnis siuo metu. Dar didele geda jauciu,kad nelankau paskaitu,tiksliau daznai pramiegu,o tevai moka brangiai uz mokslus, tad vis dideja motyvacija eit dirbt,ir issilaikyt paciai. Per pusantru metu jau galejau belekiek praktikos darbuose igaut,o dabar esu nulis visose srityse…noriu kurti,daryti,pardavineti kazka,isisukti i versla ar kazkokia veikla,bet kas spirs i sikna????O gal nesutikau tokiu zmoniu?? Nes visi uzsieme, dirba,mokos,iklimpe i savo bedas,ir nieks nemotyvuoja su ex pasirasinejam,tai vis sako,kad tvarkyciaus gyvenima,judeciau,kruteciau,lavinciau save,kad ateityje butu lengviau. Bet kaaaaaip priverst save? As manau cia turi buti musu aplinkoje motyvuojanciu zmoniu,kad judetume. Liuuuuda
