Kraustykis. Arba mėgink kalbėtis. Supratingi ir tolerantiški tėvai supras. Pvz manieji nesuprastų. Bandyta ir gražiai kalbėti ir pyktis ir rėkti ir daryti nekalbandienius, nevalgadienius – nieko, nė pro kur neateina supratimas, jog man jau seniai nebe 14 ir tuo labiau ne 18. Tėvų namų taisyklių laikytis reikia, visgi tai ne tavo namai, o tėvų, bet pvz man nesuprantama, kaip tarkim man išvažiavus į Vilnių ir einant savaitgaliais į klubus nieko neatsitinka, bet va jei penktadienio vakarą grįžtu namo ir su geriausia drauge išeinu kavos ir užsisėdim, tai dieve dieve, tragedija. Miegojimus pas vaikiną atidedu tiems laikams kai gyvensiu savo namuose, nes net nėr kalbų apie tai. Net pas drauges miegoti neišleidžia. Nors vėlgi, Vilniuje būdavo ištisus savaitgalius arba draugė pas mane būdavo arba aš pas ją. Bet tipo jau namie tai ne ne ne, ką žmonės pasakys.
