Aš kažkaip nematau problemos pajamų dydyje. Tikrai įmanoma vaiką išlaikyti. Čia skirtingai visiems atrodo. Vienos mamos apipila vaikus visa įmanoma amunicija(ar to reikia?), perka vėžimėlius už 3000 Lt., perka rūbelius firminėse parduotuvėse(koks bodžiukas minimum 30 Lt., kurį išaugs po mėnesio), kitos nepasididžiuoja ir priima atiduotus žaislus ir rūbus, vėžimą perka dėvėtą(antrą vaiką auginu, išvis esame turėję 5 vėžimus(su lopšiu, sportinukai, skėtukai), tai jau supratau, kad naujo vėžimo pirkti tikrai neverta, nebent esate turtingi, jau geriau dėvėtą, bet geros firmos), rūbus užsisakinėja internetu, pačios maitina krūtimi(susitaupo nuo 100 iki 500 Lt./ mėn., nes ne visi vaikai gali būti maitinami pigiausiu mišiniu), perka sauskelnes per akcijas ar užsakinėja iš Norvegijos parvežtas(kone dvigubai pigiau išeina). Niekada neskaičiavau, kiek išleidžiu vaikui, bet kažkaip nepastebėjau greičiau tuštėjančios sąskaitos. Gal net priešingai. Dabar esu namie, nebesimaitinam kabokuose, yra laiko ir šeimos biudžetą pasiplanuoti, nors mano asmeniškai pajamos dvigubai sumažėjo(antrais metais 40 proc. buvusių pajamų gaunu). TIK!!!!! Man baisiau būtų likti be nuosavų pajamų. Negalima šiais laikais remtis į vyrą. Maža ką. Ne todėl, kad pabėgs, bet ką gali žinoti, dar liks be darbo ar panašiai. Siūlyčiau įsidarbinti ir padirbėti bent metus.
