Kaip sakoma, dabar vyrauja tokia atsakinga tevyste, kad is to atsakingumo vaikai net negimdomi… Pati dar ju neturiu, bet po truputi planuojame. Siaip dirbu su iv.amziaus vaikais ir paaugliais. Kartais atrodo, kad ju materialinis gerbuvis yra proporcingas ju vidiniam nelaimingumui, nes pirmiausia po fiziologiniu poreikiu (maistas, svara, lova) yra poreikis bendravimui ir santykiams su tevais, laikas kartu praleistas ir rysys tarpusavio. Dabar tikrai daug vaiku kencia del to, kad viska turedami ir besilavindami bureliuose jie jauciasi vienisi ir nelaimingi. Tarsi nutrenkti i kitu rankas auginti. Daug galeciau pletotis sia tema, bet svarbiausia vistik santykiai seimoje. Pirmiausia – tarp tevu, vyro ir zmonos. Jus net neisivaizduojat, kaip mazieji viska perima ir supranta. Jei tevai tikrai myli vienas kita tai ir vaikas bus laimingas be Ipodu, Iphonu ir t.t. Autore, planuokit kaip liepia sirdis truputi atsizvelgdama i prota Beje, Jums, kaip studentei man atrodo ir be darbo stazo priklausytu kazkokia ismoka, nes juk Jus ir neturejot galimybes dar to stazo gauti. Bet gal klystu. Pasidomekit
