Nemanau, kad besikeikiantis vyras- vaikinas- tėvas yra gerai. Juk bus kada nors tėvu? Ką vaikai iš jo išmoks? Nekreipti dėmesio galima, bet ar tai išeitis? Čia jau kitas klausimas… Manau, kad poros santykiuose abu turi stengtis, jei reikia- ir įpročius, tuo labiau- blogus, keisti. Juk keiksnojimas- tikrai nėra geras įprotis! Jei nenori keistis į gerą pusę dabar, tai kas bus vėliau? Manyčiau reikėtų pasikalbėti, paaiškinti, kaip jaučiatės, gal apeliuoti į jausmus? Juk jis myli jus ir nori ne tik, kad jam būtų gera su jumis, bet ir jums būtų gera su juo?
Juk ir pačiai, sakėt, nesmagu, kai viešumoje keikiasi. Man irgi nepatiktų, jei kas antras žodis- keiksmažodis. Tokie vyrai man asmeniškai kelia tik prastas emocijas: keikiasi, o gal dar ir “užvažiuot” gali… Kažkaip labai jau asocijuojasi su “degradais” Dar suprasčiau, kai savoj kompanijoj, kur gali visiškai nevaržomai elgtis- ir niekas tavęs “neteis”ar visi tokie patys … O jei viešumoje…
Sėkmės jums
