As tai palikciau ta istorija kaip grazu prisiminima apie romantiskai praleistas dienas. Tie turkai jie is tikro yra kitokie nei lietuviai, jie sugeba puikiai susukti galvas musiskems merginoms. Asmeniskai as neisdrisciau rutulioti tokiu santykiu. Visvien jie turi savo paprocius, kurie iauge i krauja, ir gali buti, kad ne visi tie paprociau tau bus priimtini. Man teko stebeti, kaip norvege mergina, sportininke, visuomet idegusi, istekejo uz palestiniecio. Meile buvo begaline. Nezinau, ar ji yra laiminga, nes nesam mes artimos drauges. Zinau tik tiek, kad jie liko gyventi Europoje. Seimos modelis yra toks, kad jinai sedi namuose ir augina vaikus. Dabar jauna moteriske isblyskusi, uzmete sporta, darbo neturi, uz namu veiklos irgi neturi. Dirba tik vyras. Ir jo tikslas yra tureti kuo daugiau vaiku. Kita mano drauge buvo susiradusi vaikina is Kipro. Irgi specialiai neieskojo, tiesiog graziai bendravo. Ji gana kieto charakterio buvo ir buvo sau pasizadejusi – jau su arabais niekuomet. Bet va ir ikliuvo. Jis buvo ir pas ja i Vilniu atvaziaves. Po to netgi sugebejo ja ikalbeti atvaziuoti pas jii i Kipra. Jinai nuvaziavo. Grizo kaip ant sparnu. Sako pasijuto tenais kaip princese. Ir jo elgesys, ir jo seiminyskiu. Na, viskas super. Bet kazkodel nedaug laiko praejo nuo tos jos keliones, kai jisai ja paliko. Del ko, neaisku. Bet mergiote vare vidury nakties autostrada Vilnius-Kaunas 200 km/h greiciu i niekur is nevilties. Gerai, kad laiku atsitokejo ir sveika i namus. Va taip va buna rauna stogus. O jei mastyti apie ateiti su arabu, reikia issiaiskinti viska papunkciui, kas kaip bus, kokias teises turesi, kokias pareigas, kas ji nervins, kas tave nervins ir sveiku protu viska apsvarscius, ar taves tai nepadarys nelaiminga, priimti sprendima. Nes jausmai cia menkas patarejas, nors ir labai jie intensyvus .
