as turiu ka papasakoti…atsiradus mano dabartiniam vyrui, neskraidziau padebesiais, nejutau drugeliu, o leidausi buti mylima, pyktis irgi nesipykom, visi po siai dienai laiko idealia pora, bet bet bet….po 6 metu kartu (is ju 4 metai santuokos) as nebezinau…atsirado zmogus, kuris ziauriai panasus i mane, daug bendru interesu, pradejau lygint, supratau, kad prie vyro esu pripratusi, jis man labai geras draugas, sunku net pagalvoti, jei reiktu rintis, ar geras draugas ir pripratimas, ar tokia pat siela ir aistra…sako su tokiu pat kaip tu gyventi irgi sunku, priesingybes traukia (cia mano vyras-mano priesingybe)…vis laukiu kada pastosiu ir pereisim i kita etapa su vyru, kad dingtu visos abejones, nes beje kaip dabar pagalvoju, tai kazko bendro su vyru irgi mazai turim..
