“Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems galima tik po to, kai jie įvertina artėjančios transporto priemonės greitį ir įsitikina, kad automobilis spės sustoti. Perėja nesuteikia visiškos pirmenybės – pėstysis pats turi įvertinti ar vairuotojas jį pastebi, ar spės sustoti, ypač jei yra slidu. Eidamas per kelią, sudarytą iš daugiau nei vienos eismo juostos viena kryptimi, pėstysis turi įsitikinti, kad jį praleidžia ne tik pirma eismo juosta važiuojantis vairuotojas, bet ir kitose juostose ta pačia kryptimi lekiantys automobiliai. Šviesiu paros metu daugiausiai pėsčiųjų sužalojama būtent tokiomis aplinkybėmis.
Tamsiu paros metu daugybė pėsčiųjų nukenčia, jei yra neprisisegę atšvaitų ar dėvi tamsius, šviesos neatspindinčius drabužius. Tamsiai apsirengę žmonės vairuotojams yra praktiškai nepastebimi.”
KETonline
(nežinomas) (archyvas)
