(nežinomas) (archyvas)
Augau, kai prasidėjo visokių marimar aukso amžius. Sakė tėvai ateidavau, susidėdavau rankas ant liemens ir išdidžiai sakydavau: “Aš Estrelija! Estrelija keršintoja!” Dar iki dabar atvažiavus į giminės susitikimus visi sako: ooo, keršintoja atvažiavo
Arba turim tetą, kuri kartais vasarom atvažiuoja paatostogauti (gyvena ji Maskvoje). Nemokėjau ir iki šiol nemoku rusų kalbos, bet mažytė būdama įsivaizdavau, kad viskas yra labai paprasta, tiesiog nukirsdavau visas galūnes ir įsivaizduodavau, kad tobulai kalbu rusiškai Ateidavau prie tetos ir sakydavau: tiota tone, ja TARNAIT, ty norit APELSYN?
