Aš irgi už tai, kad pareikalauk paaiškinimo. Tos užuominos , klausimai kaip ir pati sakai tikrai ne šiaip sau, ne iš oro tai ateina – akivaizdu, kad kažkas vyksta, todėl siūlau išsiaiškinti kas- tada gal ir pačiai ramiau bus, galėsi gyventi, o ne egzistuoti (juk tiesa, kad ir kokia karti bebūtų visada geriau nei nežinomybė ar melas). Rimtai, sėskis, pasikalbėkit apie tai, o tada spręskit, ką daryti (abu). Pristok ir nenuleisk visko, daryk kaip mano draugas daro, kai mato, kad aš kažkokia ,,užsišikusi” jis ,,kas yra?” , aš: ,,nieko”, jis ,,kas yra?”, aš : ,,nu nieko”, jis vėl: ,,kas yra?”, aš: ,,sakau, kad nieko, atstok!”. Tada jis ateina priešais mane ir dar belenkiek kartų to klausia, kol aš pradedu kalbėti Taktika: prispausk prie sienos ir viską sužinosi nuoširdžiai patariu viską išsiaiškinti, tik tada galėsi kažko imtis, nes žinosi situaciją (nenoriu neigiamai nuteikt, bet gal jau neverta kažką daryt, gal jis to net nenori ir turi kitų planų. Kad nebūtų jog žiūrit skirtingom kryptim, patikėk, jei tada stengsis ir tai neduos vaisių- bus dar skaudžiau ). Palaikau ir raginu išsiaiškinti. sėkmės
