Buvo neturėjom nė kapeikos, abudu biržoje sėdėjom, nei mašinos tik nervai, stresas ir mano ašaros.. Tiesiog sakiau jam eik palik mane čia per mane tau nesiseka… jis neišėjo
Po visų vargų ir kančių mes pajudėjom į priekį po biški po biški susipirkom būtiniausias reikmes poto vienas kitą lepint pradėjom. Nors kai dirbo jisai o aš namie sėdėjau tikrai veikt nebuvo ką.. Bet radau užsiėmimą pasivaikščiojimas, baseinai, neseniai žirgai ir dasidėjo darbas tuo pačiu. Nors ir tada buvom laimingi nes turėjom vienas kitą nesvarbu ugnis ar ledas mes praeisim – kartą jis man pasakė
O autorei palinkėčiau rast veiklos, papildomą darbą tikrai pravers, o jeigu imsi ir bėgsi nuo tikrovės liksi silpna ilgam.. tai ne filmas, ns viskas visada būna tobula būna ir posūkių gyvenime kurie tik dar labiau sustiprina tave, santykius…
P.s. mes taip pat užsieniečiai kadaise pradėje nuo nulio neturėjom draugų, bet visada viskam reikia laiko
