(nežinomas) (archyvas)
Žodžiu, man dar kartą paskambino bičas iš tų finansinių fondų kažkokių. Ir vėl primygtinai prašėsi į svečius. Velniop, galvoju, jei nesiklauso, ką aš jam sakau, tegu ateina. Prasėdės čia tol, kol jam pačiam atsibos, ir išeis. Gal tada supras, kad tie vaikščiojimai į namus nebūtinai duoda naudos. Paskirsiu žmogui savo laiko, visgi Kalėdos, reikia pildyt žmonių norus nors pasakiau, kad nesitikėtų, kad privers mane persigalvot, jis vis tiek prašės ateit gal draugų neturi…
