Aš gyvenu vienkiemy Gyvenau didmiesty, paskui gyvenvietėj, o dabar nekeisčiau savo vienkiemio į nieką. kiaulių, karvių, vištų neturiu, ūkio darbų nedirbtų, turiu tik daržiuką savo malonumui ir gėlyną. Nors vyras mano ūkininkas ir rimtas, aš prie ūkio nagų nekišu. niekad nenorėjau ir to nedarau, su vyru taip sutarėm ir konfliktų nekyla. gyvenam 40km nuo Kauno, tai ir pramogų prasimanom kada tik norim: kinas, teatras, restoranas – jokių problemų. dirbu vertėja namuose,pati tą darbo vietą sau susikūriau, pragyvenimu nesiskundžiam. draugai atvažiuoja kada tik pakviesti, nes yra vaikams kur nusirauti, gali vasarą net palapinėj miegot sode, laužą užsikurti, rėkti kiek gerklė išneša – jokie kaimynai nepasiskųs
kaimas yra jėga: jokių kaimynų virš galvos su amžinom pretenzijom, kiemas ne 4 arai, nori šunį tutėt ar kokia 4 kates – prašom. lauko tualetai ir karvės-kiaulės seniai iš mados išėjo.
guminiai batai dabar labai madoj, taigi kaimo bijoti nereiktų visai
(nežinomas) (archyvas)
