Po teisybei man labai gaila matyti tokią situaciją. Pati perėjau panašų pragarą ir tik po ilgo laiko supratau, kad nebuvo verti santykiai tokios kovos, čia kaip su vėjo malūnais kovoti. Net dabar žiūrėkite kaip parašėt “šiandien aišku vėl neišeis pamatyti man jo, nes juk draugai, tai rytoj į akis pasakysiu”, tiesiog skaitau ir atrodo baisu, kaip jūs gražiai viską jam atleidžiate, taip nuolankiai paklustate tam, ką jis daro. Stiprybės jums, tikiuosi tikrai jos savyje rasite, vardan savigarbos ir savivertės, kuri tikrai gali sunykti, jeigu ir toliau tenkinsites antruoju vaidmeniu
(nežinomas) (archyvas)
