Aš jam tiesiai šviesiai ir pasakiau: “nesu namų tvarkytoja, todėl svetimų namų netvarkau, tik savo, kuriuose gyvenu. Gyventume kartu, tai būtų mano namai, tuomet jausčiau lyg ir pareigą tvarkytis, nes esi savo namuose”. Jis man atkerta: “Bet tu čia praleidi daugiau laiko nei pas mamą, tu gaunasi, kad pas mamą svečiuojiesi,o ne čia. Matai, kad aš dirbu ir aplink tave apšokinėti negaliu, o tu visą dieną būni namuose ir nieko nepadarai”. Išties tai aš praktiškai visada susitvarkydavau, išplaudavau ir indus, ir grindis, išsiurbdavau ir pan. Tačiau dabar, kai neseniai užsiminiau apie gyvenimą kartu – jis bėga nuo to. Iš to kyla klausimas: ar man apsimoka čia tvarkytis, jeigu jis apie gyvenimą kartu net nekalba, bėga nuo tos temos? Aš nesu tarnaitė.
