Man taip būna, kai noriu susirišti plaukus į uodegėlę. Kai namie greitai susirišu tam, kad netrukdytų kokios tešlos maišyt, tai pasižiūrėjus į veidrodį negaliu atsigrožėti, atrodo “eik tu sau…kaip nerealiai aš čia susirišau….”. Kai reikia išeiti į miestą, gal valandą rišuosi, ir vis iš naujo ir iš naujo ir iš naujo, nes niekaip nesigauna gražiai. Tada dar bandau save psichologiškai apgauti, maždaug sakau “ai, dabar susirišiu bet kaip” (greitai susikeliu plaukus, susirišu, tikiuosi, kad išeis kaip visada kai man nerūpi kaip atrodys plaukai). Pažiūriu į veidrodį….. “Na ką, šian eisiu palaidais”
(nežinomas) (archyvas)
