Mano sesės šeima kelių savaičių bėgyje sulauks antro sūnelio. Pirmąjį (jam ką tik suėjo 5) nuteikinėja, kad tuoj į šeimą ateis ir broliukas. Iš pradžių jis labai džiaugėsi, net surinko antrą puponautų kolekciją broliukui! O dabar jau prasidėjo kalbos, kad žaislais nesidalins ir pan. Sesės vyras pasikvietė jį ir griežtai pasakė, kad ar jis supranta, kad jokio pavydo negali būti ir nebus pas juos. O sūnėnas išklausė viską ir ramiai nuleidęs galvą sako: “Uoj bus, tėtukai, bus to pavydo…”
Sesė jau kalba jam, kad vienai nakčiai turės tuoj išvažiuoti į ligoninę. Sūnėnas sako: “Mamyte, būk gera, nevažiuok, kodėl man širdelė gali plyšti iš skausmo…” (nežinau, kodėl, bet žodį “nes” jis visą laiką keičia žodžiu “kodėl”. Vakar sesės vyras jį rengė į darželį ir netyčia paėmė ne sūnėno, o sesės kelnes. Kai sesė grįžo, jis sako: “Mamyte, tu matai, negali išvažiuoti nakčiai, tėtukas be tavęs net nemoka manim pasirūpinti..”
Žodžiu, turim tikrą seną galvą ir augantį aktorių, kiekvieną dieną jis perliukų pažeria tokių, kad nei juokis, nei verk
