Na va tokių mayčių nuomonė kurios kalba tokius vėjus kaip “kaip jūs galit nedovanoti savo vaikui sesės ar brolio” ir “fui fui” apie kito žmogaus nuomonę kalbos man mažiausiai rūpi Atleiskite, tačiau aš iš kitos kartos matyt… Gimdyt aš galėčiau tik po trijų metų. Tada dar trys metai su kitu vaiku. Viso bent šeši metai, kurios turėčiau leist namie. Ne dėkoju – aš turiu planų. Nenoriu kad mano dukra mane matytų tik kaip mamą, bet ir kaip autoritetą, veiklią moterį. Prisigimdo moterys vaikų, o po to skundžias :vyras nebemyli (nes nebėr laiko jam), vaikai neklauso, aš nespėju nei plaukų, nei nagų pasidaryt, taip ir prabėga gyvenimas, o moteris vis dar pampersuose knisas… Mačiau daug atvejų, būtent tokių. Esu laiminga už mamas, kurios mato savo gyvenimo tikslą vaikuose, joms tiek ir tereikia – valio. O man reikia daugiau. Kelionių, vakarų su vyru, sekso, karjeros. Tikiuos tokia bus ir mano dukra – negalime gyvent dėl kitų, reikia pagyvent ir dėl savęs. Pykit , nepykusios, tai jūsų problema, jūs gyvenat kaip norit, ir aš nesviedžiu jums į veidą – fui fui, kokia mamiška mamytė. Nereikia tokių kraštutinumų. Aš esu gera mama savo vienturtei dukrai. Nenoriu būti pavargusi dviems.
