(nežinomas) (archyvas)
Kai pasiekiu kritinę ribą, kai galvoju, kad esu pati nelaimingiausia pasaulyje, paklausiu savęs: ar tikrai? Ir kai atsakau sau, kad pasaulyje yra gyvenančių taip blogai, kaip aš galbūt net niekada negyvensiu, kad galybė žmonių serga mirtinomis ligomis ar yra ant mirties slenksčio, daug žmonių nemato, negirdi, nekalba, nejuda..kiti iš vis tik egzistuoja… Tada greit nuveju tokias mintis šalin ir mintyse pradedu save barti, kad kai milijonams iš tiesų yra blogai aš verkšlenu dėl tokių dalykų, kuriuos galima išgyventi… Ir tada suprantu, kad aš iš tiesų esu laiminga ir galiu žengti į priekį
