Na, tas nuovargis prie gero neprives, sakau iš patirties. Pati bakalaurinio rašymo metu dariau dar n dalykų – organizavau viena renginį, kuris atėmė nežmoniškai daug laiko, tuo pačiu keliavau, tuo pačiu kiekvieną savaitgalį dar pas draugą grįždavau, daug rūkiau ir kaip ir autore daug sėdėjau prie pc – net vemti vertė. Patį bakalaurinį parašiau per +/- mėnesį, sėdėdavau min 8-10 valandų per dieną, savaitgaliais tik atsipūdavau. Rezultatas – spėjau tik priduoti darbą į katedrą, ir sekančią dieną atšvesti ir… atsidūriau reanimacijoj. Imunitetas buvo toks nusilpęs, jos per mažą žaizdelę įsimetė sepsis, tikimybė išgyventi buvo 40%.. bet išsikapsčiau, bakalaurinį apsigyniau išimties tvarka dėl ligos (nes kai visi gynesi gulėjau ligoninėj) ir gavau 10, o štai rudenį jau teks pradėti rašyti magistrinį.
Moralas – viena šikna visko neapsėsi, o geriau jau parašyti prastesnės kokybės darbą aštuonetui ar pan, negu kankintis – tas gynimo pažymys man gyvenime nedavė nieko, tik 5 dienas reanimacijoj ir per naktį pražilusius tėvus.
(nežinomas) (archyvas)
