Ats:gyvenimas, nelaiminga meilė, studijos

Esu nemazai nugyvenusi….nelabai daug zmoniu galetu pasigirti, kad nepatyre meiles kanciu, ypac, kai esi paliekamas paciame “isimylejimo” pike…. Nieko ismintingiau nepasakysiu, tik laikas TIKRAI isgydo viska, nebent pats nenoretum isgyti, o pasirinktum kita kelia….degraduoti…ar dar blogiau. Kokius metus po tokiu skyrybu atrodo, kad tas zmogus toks nuostabus, jog neimanoma sutikti dar kazko, tuo labaiu artimo, zavincio…bet praeina tie metai, “netiketai” daug kas pradeda atrodyti kitaip… Cia ne is savo vienos patirties sakau, pazistu ne viena toki zmogu…. O kancia zmogui, kad ir kaip nesinoretu, yra reikalinga, tik per ja imanoma tobuleti. Tikriausiai tau db mano zodziai atrodo tusti, bet turek vilti ir pats isitikinsi…