Negrįžo. Vis dar yra “labai pasimokęs” + jau nebeturi pinigų, tai neturėsim iš ko valgyti (pavasarį visad mums sunku būdavo butą išsilaikyti, kadangi baigdavosi vasarą uždirbti pinigai), o kadangi jį ten mama pamaitina ir sesė aplink laksto kojines skalbia, su manim susitinka kasdien – tai jam ir patogu. Pastarosiom dienom iš vis apsipykom dėl to. Jo nuomone kam jam kišti visus pinigus į butą, iš kurio bet kada vėl bus išmestas… Siūliau susirašyti, prašiau, žeminausi, kol neatsibodo…. Tad atsiribosiu nuo jo, kol pats nesupras mano svarbos jo gyvenime. Arba mes kartu normaliai, arba ne, negaliu viena ilgiau gyventi, sunku morališkai, finansiškai ir visaip kitaip. Daviau žmogui galimybę, tikiuosi jis ja pasinaudos. Daugiau nežinau kuo vadovautis.
