Na, ir aš patyriau ne kokių akimirkų
Kai dar mokiausi bendrabutį išruošė kambariokės mane į pasimatymą su gražiu vaikinu, baisu buvo apsipazorinti, tai išdažė, aprengė gražiai kadangi ėjau į pasimatymą po nelaimingos draugystės nesenaii nutrūkusios, nežinojau kaip ir be bendraut su vaikinais. iš pradžių labai buvo gėda, nes kai išėjau į bendrabučio kiemą, vaikinas jau laukė, jetus.. kaip dievaitis koks.. viskas būtų čiki, kol nepradėjo mano kambariokės krist pro balkoną ir ūbaut, švilpti ir pan .. buvo gėda.. nors kavinėje buvo didesnė gėda.. taip bijojau nejaukių tylų tai tardžiau jį kaip kokia nesveika.. tai daėjo iki to, jog atnešė saskaitą, aš sakau sumokėsiu už save, jis sako nu jo, abu juk studentai esam, nors jis gyvena prabangiam name, ir dar prieš 5 -6 metus atėjo su lediniu telefonu pasimaivydamas.. matės, kad prie pinigo, bet dzin palydėjo namo ir ate ate, nebeatrašė man daugiau niekad ups..
buvo dar vienas tragiškas pasimatymas.. nuėjau į susitikimo vietą, ir stovi baisus bernas.. eina sau galvoju, nekenčiu fotošopu!! nu ką.. išėjom mes pasivaikščiot, jis sako kur nori? sakau ai nežinau .. ir vedu. .. pro kapines, užkampius visokius, kad tik niekas nepamatytų.. nes gėda buvo, tai pasakojo, kaip jis yra 24 metų ir pas jį mama atvažiuoja tik tam, kad indus išplautų… kad neturi jokių hobių, nieko nemėgsta veikti ir pan. pasivaikščiojimų valanda truko kaip visa amžinybė , pamelavau, jog man laikas namo, tai pasakiau, kad va, jau eisiu ir nuvariau staigiai. tikėjaus, jog neberašys, bet kur tau.. kritau durniui į akį ir rašinėjo, siūlė susitikti, bet nebėjau.
po kokių 5 metų vieną dieną dirbu ir kažkas skambina į tel nežinomas nr, atsiliepiu, sako labas kaip tau sekasi mažute, pasiilgau tavęs, kaip mokslai kaip darbas?? kai supratau iš balso kas skambina vos iš padų neiškritau, pradėjo man rašyt žinutes kaip mane myli vis dar.. maniau kad mirsiu iš juoko ir absurdo kaip jis dar man gali čia skambint ir nr turėt… mano vyrelis liko nesupratęs kas do per žinutės
buvo dar veinas ne koks pasimatymas.. jau buvo gal koks 6 pasimatymas , aceit jau ir draugavom.. kokia 5 dieną draugystės.. bet nusprendžiau, kad man gėda turėt tokį vaikiną, kuris plaukus raudonai nusidažė ir nesimoko niekur.. tai palikau jį, kol kalbėjau litaniją žodžių kodėl palieku tas ant suoliuko nupaišė širdį ir perkirto ją. po to palydėjo mane namo ir apsiverkė. nu blemba, dėjau į kojas. po to skambina po 2 h sako ateik į kiemą biški, noriu pasikalbėt. neesmė, kad jis iš kito meisto, o aš barake gyvenu. nu išėjau, tas visas girtas ir verkia, barako kieme.. kur bent trečdalis mano pažįstamu pro šalį ėjo.. maniau, kad numirsiu iš gėdos.. tai ilgai dar nedavė man ramybės jis, skambinėdavo, norėdavo susitikti, vėl draugaut..
