Geros istorijos visu, taip prisijuokiau;D Dabar taip staigiai i galva ir man viena atejo. Su tuo vaikinu susipazinom pas draugus baliuje tokiam savaitgaliniam, atrode toks visai normalus, pasitikintis savim, as jam labai patikau, paprase numerio na ir kita diena jau kviecia i pasimatyma. Paskambino, tvarkingai viskas, sako atvaziuosiu, paimsiu nuo namu, kojos tik virpa, ruosiuos, puosiuos, vaikinas labai aukstas, nusprendziau kablus autis. Isejau is namu, vaikinas jau lauke masinoj, neislipo, duru neatidare. Na nieko galvoju, issimokyti galima;D Vaziuojam pro Vilniaus senamiesti, sustojom netoli Rotuses, sako, paeisim daugiau iki kavines. As islipu su tais savo visais kablais, einam, o parankes neistiese isikibt, o tie kablai reto nepatogumo, tai as tik susivirduliavau visa, koja iskrypo, vos nenukritau, juoktis pradejau, jis tokiu rimtu veidu apsidaire apsidaire, sako “Tu man gedos nedaryk ka?” visas persigandes, kad tik niekas nebutu mates;D Tai man juokas visas iskart dingo, pasiziurejau as i ji, sakau, gerai nedarysiu ir nuejau;D Net nesivijo, paskui kita diena skambina klausia, kas nutiko, ko pabegai;D
