Problema tikrai ne tame, kad jis labai geras apsauginis, nors kovos menų nėra net lankęs ir neįsivaizduoju kodėl taip gerai mušasi. Bėda yra perdėtas agresyvumas. Jei ne aš, bijau, kad jis būtų turėjęs kokias geras 5 progas užmušti žmogų. Ir jį erzina labai menki dalykai – jeigu jį suerzina koks pažįstamas žmogus, giminaitis ar kažkas (bet ne aš, nes į mane jokio pykčio nededikuoja), tai labai susinervina ir žodiškai gali rėkti, nors kumščių nekelia. Bet kai jį suerzina koks nepažįstamas žmogus, jam nėra gaila, kaip jis pats sakė, jo mušti ir kankinti, Jis jaučia malonumą tai darydamas, nors širdies gilumoje kažkas lyg stabdo jį tai daryti. Kiek kalbėjau su juo apie tai, sakė, kad didesnį potraukį pulti jaučia tada, kai jį suerzina iš veido jam nepatinkantis žmogus. Tokių atvejų gyvenime yra buvę nedaug, pagrindiniais atvejais agresorius būna ne jis, o įprastos situacijos, kai kažkas kažką pasako ar pan. Bet jis laaaaabai išsilieja ir kaip sakiau, nejaukiai jaustis verčia tai, kad jis elgiasi kaip gyvūnas:
-Kartais tiesio urzgia kaip šuo ar vilkas, net nemoku apibūdinti, bet tai atrodo nesveikai.
-Tarsi pasineria į vilko vaidmenį – atsitupia ir laukia kol auka pakils, tada smogia jam su galinga jėga.
-Ne kartą pastebėjau, kad įsijaučia į vaidmenis ir grasina kitiems, kad kaip hitleris sudegins juos ir pan.
O toks elgesys jam būdingas –
(anonimas) (archyvas)
