O aš visgi liksiu tokios nuomonės, kad išgirsti kažkokį tokį pasiūlymą reikia, kad nekiltų daugiau paskui klausimų. Tiesiog esu pasimokiusi – turėjau simpatiją, visur kartu važinėdavome, bet taip draugiškai, atsisveikint pasibučiuodavome, na dar per baliukus kokius… Bet aš visą laiką galvojau, kad esu jo tik simpatija, daugiau niekas. Ir atsirado mano gyvenime kitas, su anuo nebebendravau. Tai po kiek laiko, iš draugių, sužinojau, kad mes visgi draugavome ir jam buvo labai skaudu. Todėl nekeisiu savo nuomonės – vaikinas turi pasiūlyti draugauti merginai. Ar bent dviese susėdus aptarti, kokį santykių statusą abu įsivaizduoja
(nežinomas) (archyvas)
