Buciau dekinga uz betkokias mintis, pasisakymus, patarimus ta linkme. Nes psichologinio barjero, kad ir kaip bandau, atsikratyt neiseina taip lengvai, o iki tol juk nelindesiu savo kambary visa gyvenima
Nors siaip, esu tikrai linksma, bendraujanti mergina, atkaklesniems zmonems pavykus mane prisijaukinti, visada sulaukiu komplimentu, kad su manim tikrai idomu. Taciau as labai bijau prisileisti zmones. Ir tikrai neseniai pradejau suvokti, kad visam tam pagrinda dave tevas. Ir tai buvo ne tik mamos isdavyste, bet ir mano, nes mano paauglysteje keleta metu tevas buvo apsireiskes, ko geriau jau nebutu buve
Is kitos puses, jei pabandau prisileisti zmones ir tiesiog bendrauti draugiskai, atvirai, zodziu, tiesiog buti savimi, nutinka taip, kad vaikinai ne taip amne supranta ir pradeda tiketis kazkokiu santykiu ir pan, kas tiesiog ismusa is veziu
