Parašyk man asmeniškai, papasakosiu savo istoriją “darbo su savimi” nes kaip ir paaiškinti labai sudėtinga, reiktų manau konkrečiam atvejui taikyti.
Pasakysiu gal kiek šiurkščiai, bet pati jei nieko nebūčiau darius ir kūrus savivertės, gal dabar ir aplinkiniai nejaustų tos pagarbos. Turi stiprinti vidinį pasaulį, nes niuros mintys kyla iš “tuštybės” spragų.
Žodžiu, nepyk, nelabai noriu viešai kalbėti, bet jei nori pagalbos, aš galiu tau padėti, su sąlyga kad pati nori pakeisti požiūri į save. Jei nemylėsi pati savęs, niekas irgi nenorės mylėti, o kai pamilsi dvasiškai, jausies rami dėl patyčių, nes suvoksi, kad žemina tik silpni žmonės, kurie savo išvaizda maskuoja dar didesnes bėdas, kurių tu turi ir tada pajusi gailestį. Juk piktas žmogus tikrai niekada nebus laimingas…
Esi labai drąsi vien dėl to kad ryžaisi atsiverti ir pasipasakoti
