Taip, tai tiesa. Afrikoje zmones neserga depresija, psichologiniai sutrikimai tam tikra prasme kyla is “gero gyvenimo”. Taciau zmogus zmogui nelygus. Visai kitokia tustybe yra zmogaus, kuris nepatiria patyciu ir turi pinigu ir zmogaus, kuris kencia patycias, neturi kuo aprirengti, yra netekes tevu ir panasiai. Mes sakom jam – tai tavo problema, nes tu imi i sirdi dalykus, kuriu neturetum paisyti. Turi buti stiprus. Taciau tas zmogelis, kuris yra auka (bent jau pagal apibrezima) neturi tokio stipraus imunineto kaip tas, kuris turi ant ko pasiremti, jam sunkiau bendrauti, naturaliai ne toks aukstas ir jo vidinis pasaulis, ir emocinis intelektas (protiskai jis gali buti itin gabus).
Del patyciu as daugiau maziau rami, gebu susiimti save i rankas ir zinau savo stipriasias puses. Todel man sunku suprasti, kodel taip skaudziai priimu mamos uzgauliojimus. Gal del to, kad daug jegu sunaudoju apsiginti nuo lauko, o namuose jauciuosi issekus ir pazeidziama…
Aciu jums As pamastysiu, ar parasyti, nes kiek bijau.
