Sveikute. Pirmiausia pati suimk save į rankas. Neparašei kas tookio nutiko Tavo gyvenime, kad taip nusiminei ir gyvenimo prasmė bei džiaugsmas išblėso… Gal kas įskaudino? gal numirė, ar susirgo nepagydoma liga? gal su mokslais , ar su darbu kažkokios problemos? Turi atsakyti sau: kas ? įvardyk priežastį, kas Tave liūdina ?
Tada , patariu , jei vilnietė , apsilankyk Rasų gatvėje Psihologinės pagalbos centre, ten nieks neklaus tavo pavardės, nekamantinės nereikalingų dalykų…bet psihologiją studijuojančios studentės išklausys ir patars. Tai nemokam paslauga , ir labai efektyvi.
Kiek suprantu esi dar jauna, tad nesukreipk į jokias klinikas , ar poliklinikas , neik ir pas apmokamus psihologus…rezultato gali ir nebūti…o į įskaitą Tave pastatys ir…jei kada norėsi vairuoti automobilį , ar šiaip pretenduodi į kokias rimtesnes pareigas valstybinėse institucijose…turėsi vargo su med, pažyma. Pagalvok apie tai.
Manau esi stiprus žmogus, nesuluošintu kūnu , vaikštai , matai ir girdi….todėl neužrūstink visagalio , susiimk….Nes žinau tokį atvejį , kai gana išlepinta mergiotė susirgo depresija, nes nenorėjo nei mokytis, nei dirbti, aplamai jei atrodė , kad jos nieks nesupranta ir visi į ją žiūri su pašaipa… Palakstė pas psihologus- jokio rezultato, tada..sumanė papokštauti su likimu ir korėsi…kėdutė išslydo iš po kojų, trenkėsi į grindis , susižeidė stuburą : dabar sėdi vežimėlyje ir….visų nuostabai nori labai gyventi…..nori į gamtą , nori bendrauti ir ji šypsosi . O pabaigai patarlė ” išmok vertinti tai ką turi….”
Nusišypsok , miela mergaite ir gyvenk….gražų , spalvingą su gėrio ir blogio priekoniais gyvenimą. Mylėk ir nusivilk, tikėk savo laime ir likimu….Bučkis
