Na kokios jūs visos žiaurios iš karto puolate autorę ir teisiate dėl netvarkingumo… Juk mergina aiškiai pasakė, kad jai trūksta asmeninio mamos dėmesio, rūpinimosi ir nuolat girdėdama prikaišiojimus ji jaučiasi dar blogiau…Autore, visų pirma, ar bandėte kalbėtis su mama? Ar klausėte kodėl taip yra, kodėl jaučia pareigą jums nurodinėti ką ir kaip tvarkytis savuose namuose? Ar išreiškėte liūdesį, kad jums trūksta jos “mamiškos” šilumos ir nesinori griežto tono ir rūstaus žvilgsnio ?
Suprantu, kad taip gyvenus visą gyvenimą kažką pakeisti sunku… Bet padėtį pakeisite tik pradėdama keistis pati turite imtis veiksmų ir kaip suaugęs žmogus išsakyti mamai ką galvojate. Tik, žinoma, ramiu balso tonu ir logiškais sakiniais Yra galimybė, kad po pirmo tokio pokalbio ji jus aprėks ,išvadina savanaude ir panašiai…todėl pasiruoškite tam psichologiškai.Kaip jau minėjau, svarbiausia yra ,kad ji jaustų ramybę iš jūsų pusės..tai gamtos dėsnis, norint,kad laukinis žvėris jūsų nepultų, reikia drąsiai žiūrėti jam į akis, nebijoti ir apsimesti ramiu
