Aš nežinau, ar čia gerai, ar blogai patarsiu, bet aš autorės vietoj atlikčiau skandalą. Išsakyčiau viską, ką galvoju, kaip jaučiuosi, ir man būtų px, užsišiks ji ar ne. Kaip užsišiks, taip atsišiks, bet nors žinos, kaip jautiesi. Ir ateity nebus tokių kad oi, o aš nežinojau, kad tave čia įžeidžia… Nafiga kentėt, gi mama
Žinai, buvo toks anekdotas. Tipo, žydelis Joškė naktį vartosi, nemiega, stena. Sara klausia – ko nemiegi? Tas atsako – tai va, rytoj reikia atiduoti Abraomui skolą, 100 rublių… Sara atsistojo, nuėjo prie balkono, išlindo ir šaukia – Abaroooomaiii! Ar mano Joškė tau 100 rublių skolingas? Tas pro savo balkoną – taip!!! Sara: – tai va, žinok, jis tau niekada neatiduos!!!
Grįžta pas Joškę ir sako – nu va. Miegok. Dabar tegul jis nemiega
Taip ir tu Kas nepatinka, išdedi, o jeigu jai tas nepatinka, lai ji nervuojasi Užsišiks – pailsėsi, neužsišiks – ir taip pagerės
