Yra tokiu zmoniu.
as pvz anytai niekad neitinku -nes tik ji viska daro tobulai.
Ir tiek to -nepretenduoju i auksines marcios ar tobulos seimininkes nominacijas.
Turiu kaimyne, ji atejus man aiskina kaip as namie turiu pasidaryti vyriskus darbus (pvz duris susiremontuot) ar kaip itemptos turi buti skalbiniu virves (o man dzin kad jos ne tiesios kaip smuiko stygos).
O tu ramiai iskvepk, ikpek ir pagalvok: Ar tu privalai mamai patikti (aisku nori geru santykiu su mama, bet ka tau daryt kad ji labai aukstai iskelus kartele? Ar tu privalai tobulai iskuopti namus (pas nieka nera tobulai sutvarkyta) ?
Nieko tu neprivalai. Esi jaunas, suauges zmogus-gyvenantis savo gyvenima. Ir gyveni kaip tu nori. Tavo mama biski despoto savybiu turi ziuriu -valdinga labai, arba ziauriai pedantiska. O tu gi esi atskiras zmogus, neprivalai nei jai paklusti nei buti pedantiska jei to nenori
Tu nusisypsok mamai, mandagiai palinksek-kai ji sakys pretenzijas arba kazka atkirsk su jumoru (pvz tokia mada dabar…) , arba pasakyk kokia nieko nereiskiancia fraza (suprantu, galbut, kada nors, ziuresim, matysim…)
