(anonimas) (archyvas)
Liūdna, kai tvarka yra pirmoje vietoje. Man pirmoje vietoje yra SANTYKIAI, rūpestis, artumas, supratimas. Auginama buvau ne griežtai, o manipuliacijomis: “kodėl tu taip elgiesi, mamytei nepatinka”…
Kas yra taip gyvenęs, supranta, kaip sunku nuo to atsiriboti. Man dar sunku suprasti save kaip atskirą žmogų, asmenybę, nuolatos galvoju:”O ką mama pasakys? Ar jei tai padarysiu, būsiu bloga dukra?”… Ir negaliu susikoncentruoti į savo gyvenimą, į savo norus.
Ir dar tas noras įtikti… atrodo, logiškai mąstau, žinau, kad labiau mylėti nepradės, jei namai bus sutvarkyti, bet vistiek einu ir darau, ir skausmingai priimu, kai nebūna rezultato, kokio tikiuosi…
