Autore, galiu paguosti… Aš su vaikinu nuo draugystės pradžios taip : ) Tiesą sakant, ne taip, o dar rečiau matomės ir nors jis gyvena tik 10km nuo mano namų, turi labai daug darbo ir negali skirti man ypatingai daug laiko. Susitinkame tik savaitgaliais, pasibūnam, atsibūnam ir tada vėl 5 dienos atskirai. Šiek tiek susirašome, bet kadangi aš pati nematau tame prasmės, tai bendravimas telefonu šaltas. Iš pradžių man trūko jo, nes sunku buvo prisileisti, negalėjau priprasti prie to, kad mes pora. Dabar, kai praėjo metai tokio bendravimo, situaciją vertinu labai teigiamai : ) Užtenka laiko sau, draugėms, šeimai… Viskas puiku : ) O ir susitikimai su juo jaudinantys. Galiu sveikinti, kad išsirinkote tikrai šaunų vaikiną, kuriam ne tik malonumai galvoje… Tai yra tikrai labai šaunu! : )
