Rašau ne tam, kad skųsčiausi, o tam, kad įdomu. Su tuo jau gyvenu nuo paauglystės, o dabar ne vienerius metus dirbu, turiu virš 30 metų. Karjera normali, į tai neįsipainioja jokie sutrikimai, nes darbe visiškai nebendrauju, o darau tai, ką labai mėgstu. Klausiu vedama žmogiškojo smalsumo, juk jau ~15 metų gyvenu. Ir kaip matote, nenumiriau. Kaip ir sakiau, žmonės tiesiog žino, kad su manim prasidėti neverta, o aš nebendraudama ir gyvendama “savo pasaulyje” jaučiuosi daug geriau, nei kažkokiame kitų standartų kupiname pasaulyje. Jeigu tie visi psichiatrai ar kiti grybai (taip ir vadinu juos) tik diagnozuotų ligą, apsilankyčiau, bet savo gyvenime jau turėjau patirties, kad taip netiesioginiu būdu atsidūriau pas nervų daktarus, kur man ten primygtinai reikalavo gydytis. Dėl to ir nenoriu niekur lankytis, nes man niekas asmeniškai netrukdo, o kažkokių kvailų įrašų istorijoje nenoriu.
