Uzaugau su mama, tecio nei maciusi nei girdejusi, nei cento is jo negavusi. Ir as taip pat bijau. Bijau, kad nesugebesiu auginti sunaus – visiskai neturiu supratimo kaip reiketu aukleti vyra, jei visa gyvenima sale saves neturejau visiskai jokio vyrisko pavyzdzio (nei tevo nei senelio nei brolio); bijau, kaip ir tu, kad ateis diena kai reiks palikti mama viena- bus marios liudesio abiems; bijau kad nesugebesiu rasti tinkamos antros puses, nes jau dabar pastebiu, kad nuo paauglystes isimyliu bet ka – kvailus, nenaudelius, savanaudzius siknius. Manau vel gi todel, kad nesu maciusi gero vyro pavyzdzio seimoje. Ir paskutinis dalykas, kurio bijau labiausiai uz viska – kad viena diena mamos nebeliks, ir as liksiu vienui viena siame pasaulyje, ir jeigu nebusiu tam labai gerai pasiruosusi, mano sirdis paprasciausiai sustos ta pacia minute kaip ir jos…. ….
