Suprantu tai, todėl ir vis dar stengiuosi būti mandagi, paslaugi ir nepamiršti jų per šventes ir kitas progas. Aš pati draugą skatinu kai atveža man gėlių parvežti jų ir mamai su sese, kai būna jų vardadieniai, visad pasakau, kad pasveikintu. Aš nesu priešiškai nusiteikus, aš kaip tik stengiausi būti žmogumi, kurio jie linkėtų savo vaikui. Ir tikrai niekada jie nematė manęs nei susiraukusios, nei abejingos.
Dėl sesės tikrai neperdedu, aš stengiausi nenusiteikti, kai visi draugo draugai sakė, kad baisesnio žmogaus už jo sesę nei vienam nėra tekę sutikti (kai aš dar nebuvau jos mačiusi). Čia ne priešiškumas iš mano pusės, aš tiesiog nuoširdžiai sakau, kad man taip pat tai yra pirmas sutiktas toks viskam apatiškas žmogus. Man jų turtų nereikia, visada sakiau, kad noriu savo šeimą susikurti pati. Tiek emocine, tiek finansine prasme. Nenoriu niekam jaustis skolinga už savo laimę ir tuo labiau niekam nepavydžiu to, ką jie turi.
Bet ačiū už jūsų nuomonę, suprantu, ką norite pasakyti
