na pas mane visi draugaut norėdavo, nes greit atkrisdavo kas norėdavo tik pasismagint…pirmiausia, nenorėdavo ilgai laukt manęs, paskui labai tiesmuka buvau, kritiška, šaipydavaus, jei ką intymesnio pasakydavo, nepatikdavo man tie makaronai, tai irgi išsišaipydavau iš lėkštų komplimentų…tikrai padėdavo ta ironija ir šaipymaisi, nes likdavo kantriausi ir suprantantys humorą vaikinai, su kuriais nei liūdna būdavo, o ir rimtai žiūrėdavo į mane…iki šiol bendrauju su keliais draugais, kuriem aišku simpatizavau, norėjo draugaut, bet nelabai patiko kažkodėl ir aš vaikiną susiradau…ir dažnai per kokius draugių vakarėlius užkimba gan rimti vaikinai, kuriem kliuva ta mano ironija ir ieško panelės, paskui nusivilia, kad užimta…jau būčiau ir mediką turėjus, ir advokatą, ir elektrotechniką…žodžiu, dauguma turi merginas ir gražiai draugauja…reikia nuo pat pradžių duot tokiems susivokt, kur jų vieta ar patampyt už ūsų, tada liks normaliausi
