Ats:Negimusio vaiko mama

(anonimas) (archyvas)

man paciai labai apmaudu del to,kad dazniausiai mes zmones aklai pasitikim kitais ir silpnumo akimirka padarom klaidas,kurios mums sirdis draskys visa gyvenima. Nesakau,kad manes reikia gailet toli grazu as to neverta. tiesiog esu psichologiskai silpnas zmogus, deja per ta silpnuma mazas stebuklas atidave gyvenima.. noreciau,kad pasirinkimo akimirka buciau buvus stipresne, noreciau,kad butu vaikinas norejas kudikio. dabar as nieko nebeistaisysiu. neberandu del ko keltis rytais. mano sirdi degina mintis,kad as esu nuzudyto vaiko mama.