Cia dar ir nuo pacio suns charakterio priklauso, ne tik nuo veisles
Pati turiu pincere, tai su kuo galiu sutikt, tai – lojimas. Reikia nereikia, jinai loja ant visu, net ir ant savu zmoniu, tas tikrai labai uzknisa, nuo mazumes mokinom, barem, kad lot negalima, bet cia tikrai jau manau veisles bruozas, o charakerio jau toks, kad prisileidzia tikrai ne visus zmones, o jei jau ir prisileidzia, tai vis tiek laikosi atstumo, nemegsta, tiesiog nekencia kitu sunu, bega nuo ju kaip nzn nuo ko, todel net suleist neimanoma su sunimi, tai va tokie bent jau maniskes didziausi minusai, o su savais tikrai draugiska, reikalaujanti demesio, visur norinti vaziuot ir eit kartu (tik ne i pusyna, pasakai, kad einam pusynan, tai suns jau nebera, pasislepus kazkur buna, keista, nes normalus sunys megsta pasivaiksciot po miskeli ;D bet turbut neina todel, nes kitu sunu buna, net nzn..) o del vaziavimo, tai pati pirma pro duris rauna, siaip gan protinga, supranta daug zodziu, kartais net zvilgsnio pakanka, kad suprastu ka padare ne taip, bet turinti savo charakteri gan stipru, kvieciama neina, jeigu pati nenori, ne kaip kiti ciucikai iskart atbega, bet del to ji ir fainute man, nes labai savotiska ir kad ir kokiu durnu bruozu turi, man pati mylimiausia Patarciau tik maziau lepint, nes mes nuo pat mazumes jai viska davem ir viska leidom, miega tik lovoj, po kaldra, maistas tas, ka mes valgom, sviezias ir siltas, smulkiai supjaustytas, su padaziukais visokiais, dabar kartais ir sausa valgo, kai mazyte buvo, tai neleisdavau kitiems sunims lyst, kad neisgasdintu ar nenuskriaustu, ant ranku nesiodavau, tai tokia lepunele ir tapo, nedraugaujanti su kitais sunimis. Kad ir kuri bepasirinksit linkiu sekmes auginant
