Ne man autorę teisti, žinoma, tai jau jos pasirinkimas, ką ji darys. Tačiau visgi siūlyčiau pagalvoti, ar tikrai verta nutraukti nėštumą? Kaip suprantu, vaikiną turite. O mokslai, darbas, viskas suderinama, kai TIKRAI yra noro. Galiu jums ir istoriją papasakoti – mano viena draugė pastojo, kai gyvenimas tikrai buvo sunkus, pati neturėjo, ką valgyti. Žinoma, galvojo apie abortą, ir, dauguma (kaip bebūtų keista), ją palaikė. Tačiau ji paskutinę minutę apsigalvojo. Deja, vaikinas paspruko, tačiau ji susiėmė, paaugino vaikutį, susirado darbą ir pradėjo kabintis į gyvenimą. Dabar tam vaikui jau septyneri, sunku gyventi, bet kiek ji sakė – nesigaili dėl to, kad gimdė. Nes vaikas dabar vienintelė jos paguoda. Labai faina mergaitė gimė, protinga, kartais net stebina savo branda. Ir savo mamą palaiko visada, kad ir kaip sunku gyventi bebūtų.
Aišku, tai tėra istorija, kiekvieno žmogaus charakteris, gyvenimas skirtingas. Tiesiog norėjau pateikti pavyzdį, kad bet kuriuo atveju, įmanoma išgyventi. Tad, autore, ar tikrai viskas taip jūsų gyvenime blogai, kad reikia žengti tokį liūdną žingsnį? Būna merginų, kurios paskui nesigaili. Bet būna, kad kurios graužia save visą gyvenimą. Ar esate tikra, kad būsite iš tų merginų, kurios nesigraužia?
